nukarėti

nukarėti: nukarė́ti, nùkari, -ė́jo intr. nuskursti, nunykti: Nukarė́jęs šuva (sublogęs, neėdęs) Ėr. Toks senis buvo nukarėjęs (labai nusenęs) ir apsižanijo Grg. Žmogus nukarėjęs, jau grabe kojos, dar žanytis blūdija Grg. \ karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

iškarėti — iškarėti, ìškari, ėjo intr. 1. Š išbūti pakibusiam, iškabėti. 2. Klm išdžiūti, susitraukti. karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
karėti — karėti, kãri ( ėja), ėjo intr. BŽ54, Š 1. būti pakibusiam, kabėti: Šita lenta kãri (neglaudžiai prikalta) Ėr. An mūsų debesys karėjo, i nelijo Ml. Voras vos karėjo ant plonučio siūlelio Skr. Namelio kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukarėti — sukarėti, sùkari, ėjo intr. 1. sudžiūti, susitraukti: Sukarėjo kap ragažė Ad. 2. refl. sustiprėti, atsigauti: Karėte susikarėti negali nuo prasto valgio, o sunkaus darbo J. Ana susikarės gerai pavalgius ir lengvai dirbus J. 3. refl. susilaikyti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias